Neseniai startavo naujas interneto portalas kidibam.lt, internetinė kokybiškų dėvėtų  drabužių ir avalynės parduotuvė. Išbandyti kaip veikia kidibam.lt bei savo požiūriu pasidalinti tiek apie projektą, tiek apie patį apsikeitimą dėvėtais vaikų drabužiais, sutiko Živilė Diawara, klubo “LOFTAS” bendraįkūrėja, Kipro (4 m) ir Izabelės 1,5 m. mama. 

“Visai neseniai draugė papasakojo apie naują projektą – internetinę kokybiškų dėvėtų  drabužių ir avalynės parduotuvę kidibam.lt. Jos išskirtinumas tame, kad čia gali siųsti (beje nemokamai) išaugtus vaikų drabužius ir už gautus taškus įsigyti kitus, didesnio dydžio. Pati idėja, kad į portalą yra atrenkami tik kokybiški drabužiai ir avalynė pačių kidibam.lt darbuotojų, man pasirodė labai patraukli. Manau patogu, ypatingai dirbančioms, užsiėmusioms mamoms, neturinčioms nieko prieš padėvėtus vaikiškus drabužius, bet kurios neturi laiko naršyti populiariuose mainų portaluose arba važinėti po turgelius. Be to ir šiaip kidibam.lt koncepcija man atrodo teisinga. Žmonės ne tik gali atlaisvinti spintas, bet tokiu būdu dar ir stilingai ir kokybiškai aprengti savo mažylius. O jei nenori įsigyti kažko naujo, bet neturi kam atiduoti drabužėlių, gali juos paaukoti labdarai, gautas pelnas skiriamas Santariškių klinikų Vaikų ligoninei.

Mano nuomone, apsikeitimas vaikiškais drabužiais (o ir ne tik vaikiškais), palaiko ekologiškumo idėją. Norint mažinti besaikį vartojimą, apsikeitimas drabužiais yra nors ir mažas, bet vis šioks toks žingsnis ekologiškumo link. Tad aš bet kokiu atveju už tai, kad vaikiški drabužiai, jei jie dar nenunešioti, keliautų pas naują šeimininką, o ne į šiukšlių konteinerį. 

Mes su vaikais jau pasidarėme spintų reviziją, išsiuntėme maišą jau išaugtų drabužių. Rekomenduoju pasinaudoti kidibam.lt idėja toms, kieno mažylių spintos reikalauja atlaisvinimo.

Aš bendrai palaikau idėją dalintis ar kitaip mainytis vaikų išaugtais drabužiais, juk vaikai taip greitai auga, drabužių tikrai nespėja sunešioti, o išmesti ranka nekyla. Anksčiau tokius drabužius surinkdavau, supakuodavau ir atiduodavau draugų ar giminaičių vaikams. Taip pat dažnai pagalvoju, kad tie daiktai, kurie jau per maži mano vaikams, gali praversti skurstantiems vaikams. Jei rasdavau kam – atiduodavau. 

Savo pačios vaikus kartkartėmis irgi aprengiu jau dėvėtais drabužiais, nematau tame nieko bloga. Pats faktas, kad drabužis jau kažkieno dėvėtas, manęs nė kiek neatbaido. Žinoma, dažniausiai tai draugių, pažįstamų drabužiai. Pastebėjau, kad išaugti vaikų drabužiai nugyvena dar ne vieną gyvenimą. Kartais susitikusios su draugėmis atpažįstame kažkam atiduotus savo vaiko drabužius ir smagiai pasijuokiame, besistebėdamos kokį ratą tie daktai apsuko. Be kita ko, yra ir racionalioji pusė. Vaikiški daiktai tikrai brangūs. Žinoma, neišvengsi naujų daiktų pirkimo, bet jei gali gauti dovanų ar nusipirkti mažai dėvėtą gerą drabužį vaikui, tai kodėl gi tuo nepasinaudojus?”