Sveiki visi. Norėjau pasidalinti mintimis su kuo nors, nes šalia žmogaus, draugės šiuo metu nėra... Situacija tokia, kad mes su vyru laukiamės pirmagymio. Iš pradžių buvo viskas gerai, džiaugiamės drauge, dėmesio netruko. Dabar jaučiu kaip jis tolsta nuo manęs.. Su telefonu niekur nesiskiria.. jaučiu kad kažką slepia nuo manęs.. žinau kad aš esu sunkaus charakterio.. tikrai jam turėtų būti sunku pakęsti mano nuotaikų kaitą.. aš kartais pati savęs imu dėl to nekęsti bet... jaučiuosi tokia nelaiminga.. jis labai geras vyras bet ėmiau vieną dieną juo nepasitikėti.. į galvą visokios negeros mintys, pavydas, pyktis.. negaliu su juo kalbėtis nes iškart apsiverkiu.. dabar rašydama akyse pilna ašarų..Esu tikrai labai jautri bet kai pastojau tapau išvis perdėtai jautri.. Kas liečia mane ir vyrą galėčiau pastoviai verkti .. nors jis su manimi gražiai elgiasi.. nežinau ką daryti.. kaip su tuo kovoti.. mėgsinsiu su juo kalbėtis kaip jaučiuosi bet kazin ar jis mane supras.. ir kazin ar viską pasakysiu nes pradėsiu verkti ir viskas pasibaigs... galbūt jau teko kam nors su tuo susidurti? su tokia būsena??