Enquist- Išguitas Angelas
Knygoje „Išguitas angelas“ Enquistas bando paaiškinti ir save. Ypač pabrėždamas įtaką savo gyvenimui žinios, kad tėvas, būdamas medkirtys, taip pat kūrė: retkarčiais atrodo, kad dalį to, ką darau, reiktų suprasti kaip kokį mėginimą atkurti sudegintą užrašų knygutę. „Išguito angelo“ stilius kiek lengvesnis, lyginant su paskutiniuoju rašytojo romanu „Blanša ir Marija“, nors toks pat padrikas, šokčiojantis laike ir siužetuose, nuolat pakartojantis esmines tezes, lyg buvo siekta pritaikyti kokiam miuziklui, lakoniškas, taiklus žodis, perteikiantis dokumentiškai gyvą įspūdį. Šiaip, reiktų, matyt, „Išguitą angelą“ skaityti prieš „Blanšą ir Mariją“, nes tai savotiška įžanga į mėginimo paaiškinti meilę užkaborius. Klaidžiojimas po „išguitojo“ puslapius leis greičiau pamilti ir ilgam neišsižadėti šio keistokų, šiurpokų, bet realistiškų istorijų kūrėjo.