Forumo aktualijos
Reda Rizgelytė-Viskontienė, Psichologė
Klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį turinti bei privačia psichologo praktika užsiimanti psichologė.
Zinau, kad nesu vienintele 21metu mergina, kuri yra vienisa ir neturi vaikino, bet ma ypac sunku, kazkaip kitoms lengviau. 2 metus jau gyvenu viena, mokausi, turiu darba, draugiu nemazai turiu, gyvenu tikrai aktyviai. Bet kiekviena diena man taip liudna. Vaikinu demesio-0, jokiu simpatiju, niekada jokiu santykiu neturejau, o namuose vis viena ir viena. Sako zmones, kad tokiais atvejais reikia daug bendrauti, sportuoti, kad mintis kita linkme pakreipti, taip ir darau, bet nepadeda. O paskutiniu metu net pradejo patikti leisti dienas vienai. Sedziu namuose, bet nei skaitau, nieko, tik guliu lovoje ir taip praeina puse dienos, pasportuoju, pavalgau ir vel guliu. Buna, kad paziuriu kokia komedija, kad prajuokintu. Dienomis, kai iseinu su draugais ar bunu vakarelyje, grizus namo, vel tas pats... Ilgai galvojau ir nusprendziau, kad taip todel, kad man jau tiek metu, esu sveika mergina ir norisi to artumo, o jo nera ir niekada nebuvo, o ir atrodo, kad niekada nebus. Ka patartumet daryti? Gal kokius vitaminus nervus stiprinancius nusipirkt? Bananus valgau (girdejau, kad nuotaika kelia...) :D
Arba gal tiesiog bandyk negalvoti apie tai negatyviai? Būni ir vakarėliuose, ir išeini kažkur su draugais, ir dar visokios veiklos atrandi. Man atrodo, kad liūdna būni dėl savo nusiteikimo. Jei visada, kai turi laisvo laiko, galvoji apie tai, kokia tu vieniša, tai tiesiog užsifiksuoja tavo smegenyse. [:sypsenele] Stenkis žiūrėti iš teigiamos pusės: turi daug draugų, turi ką veikti, turi pajamų šaltinį, bet kada gali atsirasti kažkas, kas pakeis tavo gyvenimą. [:sypsenele] Nenusiteik taip pesimistiškai ir viskas bus gerai. [:sypsenele]
Ne, vaikinu draugu neturiu, mokausi ir dirbu moteriskame kolektyve... Jevage>>>kad ir budama viena as stengiuosi kazka daryti, nesedet ir nedepresuot, bet negaliu, paskutiniu metu atrodo, kad tas liudesys jau pastovi busena, galvoju gal siaip su nervais kas :/ Nes negali juk taip nuolat blogai buti vien del to. Nors is kitos puses, drauges vien apie vaikinus kalba, pazintis mezga, tai gal ir del to pas mane tas toks liudesys...
Strengiuosi negalvot, bet toks jausmas, kad aplink visur viskas vyksta, bet iki manes nedaeina... :? Drauges patarimu klausineja, dziaugiasi demesiu, santykiais, o as amzinai viena
as irgi norejau patarti b viaminu isgert :) tai sakyk draugem tegu supazindina su kokiu draugo draugu? gi nebutina iskart isimylet iki padebesiu, tiesiog leist laika, o veliau maza ka... :) nueik i kirpykla, pasikeisk sukuosena-visada pakelia nuotaika :))
yra kam blogiau, pvz man.... Paskaityk knyga " moterys kurios galvoja per daug", kazka galima is jos pasiimt teigiamo ir nuteikti save kitaip.... Bent turi draugiu, o tas labai svarbu,kad gali su kazkuo pasisneketi. Likimas atsius dar vaikina, tik atmink,kad ne ant ju gyvenimas stovi [:sypsenele] zinau ka sakau [:sypsenele]