Skiltį kuruoja

Reda Rizgelytė-Viskontienė, Psichologė

Klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį turinti bei privačia psichologo praktika užsiimanti psichologė.
Atsakyti
pradėjo Anonimas, 2012 03 10, 20:46
2
Anonimas , 2012 03 10, 21:03

nu man labai retai buna kad antra puse nervintu,ar tai jo elgesys ar buvimas sale,bet kai nebuna sale vis nerimauju ar jam viskas gerai ar nieko nenutiko,aisku buve ir tokiu momentu kai atrodo jok nebejauti jam nieko,bet zinokit kalbejimasis su mylimuoju viska issprezdavo

13
Bridzita84 , 2012 03 13, 17:36

tiesiog jausmai perauga į savotišką rutiną-dauguma žmonių, pradėję gyventi kartu, pasikeičia. tai normalu. negi visą gyvenimą gyvensit kaip ką tik susipažinę ir be galo vienas kitą įsimylėję? :)

34
PsichologėReda , 2012 03 14, 22:27

Labas vakaras, gerb. Anonime. Su vaikinu esate metus, pusę metų kartu gyvenate. Tai nėra toks ilgas laiko tarpas, tad tokie Jūsų jausmai, tiksliau jų trūkumas, tarsi signalas, jog kažkas netaip. Kita vertus, po metų draugystės žmonės nebesijaučia it pirmąsias draugystės savaites. Jausmai tampa mažiau intensyvūs. Vienas kitą geriau pažįstate, tad susidomėjimas šiek tiek atslūgsta. Dažnai atsiranda daugiau saugumo, todėl poroje esantys žmonės nebesiekia vienas kito taip intensyviai (pvz., nebėra poreikio vienam kitą užkariauti). Jausmų atoslūgis nebūtinai reiškia, jog nebėra meilės. Tiesiog žmonėms būtų labai sunku visą laiką būti įsimylėjimo būsenos kaip draugystės pradžioje. Įsimylėjimo periodu jausmai itin intensyvūs (dažniausiai), dėmesys labiausiai sutelkiamas į meilės objektą,o juk reikia ir kitus darbus atlikti (tarkim, mokytis ar dirbti). Situaciją aprašote labai menkai. Neaišku ir kiek Jums (bei Jūsų draugui) metų. Situacija situacijai nelygu. Kyla labai daug klausimų. Kokios buvo jūsų pažinties aplinkybės? O kokie jausmai buvo anksčiau?O kada ėmėte jausti, jog jausmai draugui blėsta? O ką bandėte daryti, kad situacija pasikeistų? Su kuo susijęs jausmų išblėsimas(gal pasikeitė kokios nors aplinkybės;o gal buvote įžeista, išduota)?Kiek laiko praleidžiate kartu? Ar sutampa jūsų gyvenimo planai? O gal esate tokie jauni, jog jokių tolesnių santykių planų nekuriate? Tokie ir panašūs pamąstymai gali padėti apsispręsti dėl tolimesnių santykių. Nutraukti santykius visuomet sunku (kyla daug nelengvai išgyvenamų jausmų pvz., kaltė), net jeigu skyrybų iniciatorė esate Jūs pati. Siūlau su draugu aptarti susidariusią situaciją. O kaip jaučiasi jis? Pabandykite savęs paklausti ar tiesiog bijote likti viena ar nenorite būti be šio žmogaus. Bet kokius santykius reikia puoselėti, kurti,o jausmus pakurstyti. Ar vis dar to norite? Nesiūlau priimti ir skubotų sprendimų.

« Psichologija