Man. Viskas tas pats, bet tik neverkiu ir raminamuju neryju. Tiesiog vadink tai juodomis dienomis. Reikia nustumti tai i sali. Griebk sampano buteli ir bek pas drauges, eik apsipirkti rubu ar kitokiu niekuciu skirtu merginoms. Nedaryk durnu sprendimu aptemusiomis dienomis. Man tai buna ir gana daznai gal karta i menesi kartais. Buk rami tomis dienomis, pasakyk vaikinui, kad jautiesi nekaip nenori bendrauti, nori pabuti viena. Siaip realiai kas cia per uztemimai as pati nezinau, bet zinau kaip nuo ju pabegti [:sypsenele] Geriausi mano israsti vaistai, pakeista aplinka ir draugai, drauges [:meilumas] sekmes!

Manau tos juodos dienos negali atsirasti taip iš nieko, jas iškelia kažkokie veiksniai, nuslėpti dalykai, nuoskaudos, kurias laikome savyje, galbūt daug ką duoda pervargimas, atrodo viskas gerai gerai ir staiga pats vidus nori nuo visko atsiplėšti ir pailsėti. Man buvo panašus dalykas, bet tuo metu aš dar mokiausi vidurinėje ir dirbau.. Tas ir išaukdavo tas vadinamąsias juodas dienas man. Bet džiugu, kad viskas jau baigėsi, išmokau susitvarkyti savimi, randu laiku pailsėti, studijuoti, dirbti ir žinoma linksmintis [:sypsenele] Labai gerai pasakyta, kad pakeista aplinka, kiti žmonės, malonumo suteikimas sau tai lyg vaistai [:sypsenele] nepasiduokit!

Esme tame, kad mano vaikinas gana abejingas, jis nesupranta mano tokios busenos, jam cia atrodo nesamones kazkokios. Ir tas mane labai atstumia nuo jo. Daug kalbejom apie skirybas, dar lyg ir nusprendem kartu pabuti..tuo momentu kai kalbejom atrodo lyg ir noriu dar but su juo, gaila palikti, bet sekancia diena vel tapau jam visiskai abejinga, net prisiliesti nenoriu. Nezinau kas man butu geriau, niekaip nerandu teisingo sprendimo. Bet siuo metu nenoriu nieko daryti, nei tvarkytis, nei valgyt daryti, nei kur nors eiti. norisi tik guleti ir verkti.

Jeigu vaikinas to nesupranta, paprašyk pabūti atskirai, savaitę ar dvi ir per tą laiką pagalvoti kas ir kaip, sudėlioti į vietas jausmus, mintis, viską dėl ko abejoji. Nors ir skaudu, bet taip būtų geriausia. Kam tokiu sunkiu metu būti su žmogumi, kuriam tavo išgyvenimai yra nesamonės? Dar gerai būtų, kad visgi prisiverstum išeiti į lauką, pasivaikščioti, apsukti kelis ratus aplink namą ar nueiti į kokį parkelį ir nesvarbu, kad žiema, juk grynas oras atgaivina [:sypsenele]

suprantu visiems visko buna, buvo ir man ne viena gyvenimo kryzkele kai atrodo lengviausia kazka pasidaryti ir viskas bet kai pamastai juk ne visada viskas blogai juk yra ir graziu dienu kurios praskaidrina tas niures ir atrodo visai sumautas mintis [:meilumas] [:sypsenele] nenusimink praeis tos liudnos dienos ir viskas bus ciki [:buckis] [:meilumas]

Psichologinė pagalba. Suaugusiųjų ir vaikų psichologinis konsultavimas. http://seimosmenas.lt