Forumo aktualijos
Sveikos merginos, patarkite man... istorija mano labai paini ir ilga, tačiau pasistengsiu viską sutrumpinti. Draugavau su vaikinu daugiau nei metus, ištiko piniginė krizė ir jis išvažiavo į Norvegiją, mėnesį po jo išvažiavimo išgyvenau tikrą pragarą, namuose viskas primindavo apie jį, aišku rukydavau, verkdavau kas vakarą, na tikriausiai suprantate, koks tai jausmas... ir maždaug po mėnesio viskas pasibaigė, pasijaučiau laisva, pradėjau galvoti 'kam man jis', pradėjau savo mintyse vardinti jo blogąsias sąvybes, ir tuo metu mane pradėjo kalbinti kitas vaikinas, aš neatsispyriau, tai buvo galutinis nuosprendis kad turiu skirtis nes nenorėjau su dviejais draugauti vienu metu... kaip galvojau taip ir padariau. Ištryniau jį iš bet kokių savo gyvenimo kertelių, pabėgau iš to buto. Bet mano laikinas susižavėjimas nauju vaikinu greitai dingo ir... 'o dieve ką aš padariau'. Aš nebegalėjau nieko pakeisti, jau buvo per vėlu. Aš taip ilgėjausi jo, Jūs net neįsivaizduojat... Jis grįžo į Lietuvą. Netikėtai pamatė mane vidury kažkur Kauno važiuojančia mašina ir nusekė mane iki maximos aikštelės. Ir žodžiu mes nuėjome į kavinę ir ilgai kalbėjomes, po to ilgai sukome ratus aplink miestą ir po to... jis viską man pasakė, ką man jaučia, kad manęs ilgisi, kad galvoja apie mane, kad buvo man nupirkęs sužadėtuvių žiedą (o dievę, aš to taaaaip troškau visą tą laiką kol buvau su juo) ir.... jis pasakė kad nežino ar galėtų su manimi vėl pradėti kažką. Aš aišku kaip durnelė įžvelgiu tame maža viltį ir noriu Jūsų paklausti: Ar man verta bandyti jį susigražinti? Ar tiesiog žiūrėti į priekį ir pamiršti praeiti?
Manau,verta..bet tau yra geriau žinoti..Juk turėtum žinot,ką jauti ir ar tikrai to nori. [:meilumas]
Zinai, labai stipri ir tikra meile nugali viska manau. Ir zinoma tu privalai pabandyti jugi jis tave tebemyli tu ji taip pat kodel du mylintys zmones turetu buti nekartu? Bandyk, bet viskas su saiku! per didelis kaip sakant maniakiskas poelgis padarys tik dar blgiau todel viska gerai apgalvok kaip elgtis ir dek viltis ir rodyk iniciatyva kad tau teberupi. Zinoma blogai padarei jog pabuvai su kitu BET visi darom klaidu, zmones kartais is tos nevilties ir baimes sitaip pasielgia beto jis gi nesavanaudiskai isvaziavo i ta Norvegija o del jusu bendro geresnio gyvenimo. Tai va bandyk o jaigu buvo didele meile tarp jusu tada toji meile nugales viska;) Sekmes;*
O aš manau, kad nebuvo ta meilė tokia jau baisiai didelė, jei jau kilo tokių minčių kaip: "ai kam jis man" ir panašiai. Ir dar po pirmo mėnesio... Nežinau, kiek laiko jis buvo išvažiavęs, bet draugaujant daugiau negu metus po vieno mėnesio nesimatymo jau eit su kitais į pasimatymus... Suprantama, visko būna, pasitaiko atvejų, kai ir po metų ar net kelių buvusios poros susitaiko, bet aš tai siūlyčiau neskubėt. Jeigu bus lemta, tai būsit kartu ir be didesnių pastangų, jei nebus, tai nebūsit. O ir šiaip, aš, būdama vaikino vietoje, nebelabai pasitikėčiau jumis, nes dažniausiai jei būna vienas kartas, būna ir antras. Bet kokiu atveju, sėkmės tvarkantis savo gyvenimą. [:sypsenele]
verta, jei pati to nori [:sypsenele] tik zinok, vaikinas nepamirs, kad palikai ji del kito, ir ta kazkada primins.... Tas pasakymas jis pasakė kad nežino ar galėtų su manimi vėl pradėti kažką- matyt nori, kad tu prasytum jo jog jis pas tave sugryztu, nes paciam vyriskas ego neleidzia to padaryti, kitaip nebutu sakes apie suzadetuviu zieda ir pan [:sypsenele] Sekmes, kad ir ka benusprestumete [:buckis]
