Reda Rizgelytė-Viskontienė, Psichologė
Klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį turinti bei privačia psichologo praktika užsiimanti psichologė.
Sveiki. Norėčiau šiek tiek pasipasakoti bei paprašyti patarimų iš šalies. Man reikia pašalinių nuomonių, kad galėčiau priimti sprendimą kaip elgtis toliau. Žoždžiu, šiuo metu man pakankamai ytemptas metas ir minčių į galvą šauna įvairiausių - nuo skyrybų su draugu, išvažiavimo į užsienį dirbti ar tiesiog gyventi pas tolimas gimines, neslėpsiu pagalvoju ir apie rankos pakėlimą prieš save... Įklimpau į depresiją ar tiesiog palūžau nuo visko, nebesuprantu. Išėjau neseniai iš darbo, kuriame pradirbau porą metų, šiais metais grįžtu tęsti studijų naujoje grupėje, taip pat turiu susitvarkyti su senomis skolomis... Gyvenu su mama - su ja santykiai tragiški, dėl draugo vis dažniau pykstamės ir vakar jam pareiškiau jog nebenoriu būti su juo, vos neišsiskyrėm. Jam pavyko mane įtikinti kad mums dar viskas gali būti gerai. Tiesiog aplink viskas griūva ir nebežinau ko imtis, atrodo viskas taip beviltiška ir nepataisoma. Atrodo jog bet kas ko imčiausi nepasiteisins, kad nesulauksiu norimų rezultatų, kad viskas bergždžia.
ne cia kreipeisi patarimo, o eik pas psichologe, arba tiesiog kokiai savo gerai draugei issipasakok su kuria jautiesi laisvai ir viskas.
Zmogui sunku o jus cia maivotes.... Paprasyk draugo papasakok kaip sunku bandyk viska kas ymanoma .
gyvenime bedu visi mes turime, bet tai nereikia patarimo prasyti paprasto zmogaus, kuris nezino ka patarti, gi ne kokia psichologija esame baigusios mes. tikrai cia ne vieta prasyti patarimo, yra tam zmoniu su kuriais galima pasikalbeti, tam yra skirti- psichologai, drauge geriausia, tevai ir su pasciu draugu gali pasikalbeti.